Skip to main content

Soil Care for profitable and sustainable crop production in Europe

Article Category

Article available in the folowing languages:

Individualūs ūkininkavimo sprendimai Europos dirvožemiui tausoti

Keičiantis vartotojų įpročiams ir klimatui reikia tvaresnės ūkininkavimo praktikos. Tačiau visiems tinkamo sprendimo nėra. Konsorciumas SOILCARE sukūrė naują metodiką, kaip nustatyti kuo geresnius pasėlių ir žemės naudojimo derinius kiekvienai Europos klimato ir socialinei-ekonominei sistemai.

Food and Natural Resources

Viena iš svarbiausių prognozių, pateikiamų ES ataskaitoje „Žemės ūkio perspektyvos 2019–2030 m.“, yra ta, kad per ateinančius dešimt metų sumažės bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas. Nors visa tai lemia didėjantis produktyvumas, kyla klausimas, ar vis daugiau reikalaudami iš mažesnio žemės ploto nerizikuojame negrįžtamai nualinti dirvožemį. Kad taip neatsitiktų, įgyvendinant projektą SOILCARE (Soil Care for profitable and sustainable crop production in Europe) buvo ieškoma galimybių, kaip išlaikyti Europos žemės ūkio konkurencingumą ir kartu sumažinti jo poveikį aplinkai. „Europiečiai vis labiau nori kokybiško maisto, kuris nekenkia aplinkai. Klimato kaita šį poreikį dar labiau sustiprina. Svarbiausia yra sukurti tvarių produktų, kurie padėtų išsaugoti dirvožemį ir kartu išlaikyti pelningumą“, – teigia „Wageningen Environmental Research“ tyrėjas Rudi Hessel, kuris specializuojasi dirvožemio erozijos srityje ir yra šio projekto koordinatorius. Šią subtilią pusiausvyrą projekto komanda pasiekia pasitelkdama naują dirvožemį gerinančių pasėlių sistemų koncepciją. Ji yra nauja ne tik todėl, kad atsižvelgiama tiek į tvarumą, tiek į pelningumą, bet ir dėl to, kaip atsižvelgiama į kiekvieną iš šių aspektų. Kaip pastebi Rudi Hessel, pelningumas yra susijęs ne tik su gamybos apimtimi. „Į pelningumą žvelgiame kaip į sąnaudų ir pajamų pusiausvyrą. Taigi, jei išlaidas galima sumažinti, pavyzdžiui, naudojant mažiau trąšų ir cheminių medžiagų, pelningumas gali išlikti teigiamas net ir šiek tiek sumažėjus gamybai.“ Tai yra nepaprastai svarbu, nes ankstesni bandymai pereiti prie tvaresnių gamybos metodų dažnai lėmė mažesnį produktyvumą. Nors Europa gali sau leisti šiek tiek sumažinti žemės ūkio produkcijos kiekį, to negalima daryti ūkininkų, kuriems reikia gauti geresnę kainą už kokybiškesnius produktus, sąskaita. „Vertindami sąnaudas taip pat nenorėjome apsiriboti tik veiksniais, kuriuos galima išreikšti pinigais. Mes įtraukėme visą visuomenę, nes gamybos metodai turi nemažai padarinių įvairioms ekosisteminėms paslaugoms ne tik vietoje, bet ir už jos ribų“, – paaiškina Rudi Hessel. Kalbant apie tvarumą, projektas SOILCARE grindžiamas tuo, ką komanda vadina „išties kompleksiniu požiūriu“, kai svarbus ne tik biofizinis tvarumas, bet ir ekonominiai, socialiniai ir politiniai veiksniai.

Dirvožemį gerinančios pasėlių sistemos visiems

Kiekviena šalis turi savo su klimatu susijusių, socialinių ir ekonominių ypatumų, todėl projekto komanda, norėdama nustatyti perspektyvias dirvožemį gerinančias pasėlių sistemas, atrinko 16 tyrimo vietų visoje Europoje. Šiose sistemose atsižvelgiama į esamus metodus, tokius kaip dirvožemį gerinantys pasėliai, tręšimas, žemės dirbimo valdymas ir sprendimai, užkertantys kelią tankinimui. Pavyzdžiui, Norvegijoje komanda išbandė biologinį tankinimo mažinimą, augalų mišinius dengiamiems pasėliams ir tikslųjį ūkininkavimą. Visose 16 vietų darbai vis dar tęsiami, tačiau jau sukurta metodika, skirta stebėti ir vertinti patvirtintas dirvožemį gerinančias pasėlių sistemas. Konsorciumas taip pat atliko išsamią politikos poveikio dirvožemį gerinančių pasėlių sistemų priėmimui ir įgyvendinimui analizę. Projektui SOILCARE pasibaigus, 2021 m. rugpjūčio mėn., bus galima naudotis interaktyvia priemone, kurią naudodamos suinteresuotosios šalys galės nustatyti labiausiai jų poreikius atitinkančią dirvožemį gerinančią pasėlių sistemą. „Šioje priemonėje žemės naudojimo modelis bus derinamas su biofizikiniu modeliu. Naudotojai taip pat galės imituoti politikos poveikį. Kiekvienai dirvožemį gerinančių pasėlių sistemų kategorijai šiuo metu kuriame žemėlapius, kuriuose matoma, kur ji yra tinkama ir aktuali. Šiuos žemėlapius įtrauksime į modelį, kuris, atsižvelgdamas į vietos sąlygas, patars dėl perspektyvių dirvožemį saugančių pasėlių sistemos kategorijų“, – priduria Rudi Hessel. Projekto komanda taip pat rengia ataskaitą dėl gerų politikos alternatyvų pasirinkimo ES ir tyrimo vietų lygmenimis. Jau paskelbtos trys politikos santraukos. Rudy Hessel tikisi, kad įgyvendinant projektą parengtos politikos rekomendacijos padės plėtoti politiką, kuria skatinama patvirtinti dirvožemį gerinančias pasėlių sistemas, ir prisidės prie kitų ES iniciatyvų dirvožemio srityje sėkmės.

Keywords

SOILCARE, klimato kaita, žemės naudojimas, žemės ūkis, tvarumas, dirvožemio gerinimas, pasėlių sistemos

Discover other articles in the same domain of application