Dirvožemio būklė. Galimybė pasinaudoti geros būklės dirvožemio teikiama nauda aprūpinimui maistu, žmonėms, gamtai ir klimatui
Gyvybė Žemėje priklauso nuo geros dirvožemio būklės. Kaip ir 95 proc. pasaulio maisto. Dirvožemyje gyvena ketvirtadalis visų sausumos rūšių. Jis vaidina svarbų vaidmenį maisto medžiagų apykaitoje, taip pat saugant anglį ir filtruojant vandenį – visa tai padeda švelninti klimato kaitą ir užkirsti kelią potvyniams bei sausroms. Nepaisant dirvožemio svarbos mūsų planetos ekosistemų veikimui, jo būklė Europoje (ir visame pasaulyje) blogėja. Tai turi rimtų padarinių aprūpinimui maistu ir maisto saugai, ekosistemų vientisumui ir paslaugoms, kurias jos teikia žmonijai. Būtina imtis skubių veiksmų, ypač todėl, kad dirvožemiui susidaryti ir gerai jo būklei atkurti reikia daug laiko.
ES politika dirvožemio srityje
Dirvožemio išsaugojimui nemažai dėmesio skiriama daugelyje dabartinių ir būsimų ES politikos iniciatyvų. Geros būklės dirvožemis yra būtinas siekiant plataus užmojo Europos žaliojo kurso(opens in new window) tikslų ir uždavinių, nustatytų jo strategijose, visų pirma strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“(opens in new window) ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje(opens in new window). Europos Komisija taip pat yra įsipareigojusi 2021 m. atnaujinti ES dirvožemio apsaugos teminę strategiją(opens in new window) ir nustatyti bendrą ES dirvožemio išsaugojimo, apsaugos ir atkūrimo sistemą.
Ryžtingų veiksmų dirvožemio apsaugos srityje skatinimas vykdant ES lėšomis finansuojamus novatoriškus mokslinius tyrimus
Vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą sukurtos žinios ir priemonės padės išsaugoti gerą dirvožemio būklę. Pavyzdžiui, naujausiuose tyrimuose yra pabrėžiama dirvožemio kaip vietos, kurioje susidaro anglies ir azoto telkiniai, funkcija, kuri padeda žemės ūkio ir miškininkystės veiklai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kovoti su dykumėjimu bei žemės degradacija. Programoje „Horizontas 2020“ kelios temos buvo skirtos mokslinių tyrimų veiklai dirvožemio būklės srityje skatinti. Ši veikla bus tęsiama ir pagal naująją ES programą „Europos horizontas“, kuri taip pat apims naująsias „ES misijas“, skirtas spręsti pagrindines visuomenės problemas, su kuriomis susiduria mūsų pasaulis. Pasiūlytos penkios specialios misijos, kurių viena yra dirvožemio būklės ir maisto srityje – „Caring for soil is caring for life“(opens in new window) („Rūpintis dirvožemiu – rūpintis gyvybe“). Sėkmingai patvirtinus šią misiją bus siekiama sukurti realius ir apčiuopiamus sprendimus, kaip atkurti gerą dirvožemio būklę ir funkcijas, taip pat didinti bendrą visuomenės supratimą apie dirvožemio svarbą.
Atraskite projektus, kurie skatina realius pokyčius
Šioje „Results Pack“ suvestinėje išsamiai pristatoma dvylika projektų, kuriuose pabrėžiama sąsaja tarp to, kas jau pasiekta, ir to, kaip šiuos rezultatus galima toliau panaudoti įgyvendinant programą „Europos horizontas“ ir siūlomą ES misiją dirvožemio būklės ir maisto srityje. Visų pirma vykdant projektą LANDMARK buvo sukurta dirvožemio valdymo sistema, kuri remia tvarią maisto produktų gamybą Europoje, ir pateikta nemažai rekomendacijų politikos formuotojams. Projektu CIRCASA buvo siekiama užmegzti tarptautinius ryšius dėl mokslinių tyrimų ir keitimosi žiniomis apie anglies sekvestravimą žemės ūkio paskirties dirvožemyje ES ir visame pasaulyje. Rūpindamasi ūkininkais ir žemės ūkiu, projekto BEST4SOIL komanda įdėjo daug pastangų, kad ūkininkai galėtų lengvai savo gimtąja kalba gauti praktinės informacijos, kaip pagerinti dirvožemio būklę. Įgyvendinant projektą NUTRIMAN sukurta internetinė platforma padės ūkininkams laikytis naujų ES taisyklių dėl netvarių trąšų naudojimo po 2022 m. Joje pateikiama informacija apie naujas technologijas ir sprendimus, kurie gali palengvinti perėjimą prie tvaresnių organinių trąšų. Finansavimą pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ gavę jaunieji mokslininkai taip pat aktyviai vykdė dirvožemio būklės tyrimus. Projektas AGG-REST-WEB suteikė naujų įžvalgų apie dirvožemio biologinės įvairovės ir funkcionavimo ryšį, parodydamas, kad dirvožemio mitybos tinklai gali turėti įtakos dirvožemio fizinėms savybėms, kurios, savo ruožtu, lemia galimybę gauti maisto. Projekte IDESoWa buvo siekiama ištirti, kaip intensyvesnis dirvožemio drenažas dėl požeminio drenažo įrenginių keičia dirvožemio mineralinę sudėtį ir dėl to daro įtaką organinės medžiagos ir maisto medžiagų apykaitai. Galiausiai, akcentuojant įdomius mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus, Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) projekte DormantMicrobes buvo nagrinėjama, kaip dirvožemio mikroorganizmai sugeba gaminti energiją, stiprinti savo ląsteles apsaugai ir naudoti ribotus, trumpai gaunamus vandens išteklius, kad išgyventų įvairioje, kartais atšiaurioje dirvožemio aplinkoje.