Geriau informuoti ūkininkai – geresnė gėlo vandens kokybė Ūkininkai vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant geriamojo vandens saugą, tačiau vargu ar jie gali gerai atlikti savo darbą, jei apie jį ar apie priemones, kurių gali imtis, nieko nežino. Įgyvendinant projektą WATERPROTECT septyniuose Europos regionuose įsteigtos veiklos laboratorijos, skirtos padidinti ūkininkų sąmoningumą ir paskatinti naują praktiką. Food and Natural Resources © Tatevosian Yana, Shutterstock Mes visi norime, kad vanduo būtų krištolo skaidrumo, saugus gerti ir be teršalų, galinčių pakenkti vertingoms ekosistemoms. Daugeliu atvejų galime lengviau atsidusti – ES vanduo dabar yra švaresnis nei prieš 25 metus, ir tai daugiausia lėmė Vandens pagrindų direktyva, kuria siekiama apsaugoti vandenį ir pagerinti jo kokybę. Vis dėlto, nors padėtis nėra beviltiška, nereikėtų lengvabūdiškai žiūrėti į kai kurios ūkininkavimo praktikos keliamą grėsmę Europos gėlųjų vandenų ištekliams. Pesticidai tebėra didelė problema, kaip ir maisto medžiagų perteklius, dėl kurio nitratų ir pesticidų koncentracija vandenyje yra ypač didelė. Iki šiol pusė Europos vandenų laikomi „prastos ekologinės būklės“, todėl reikia geresnės tvarkymo praktikos ir veiksmingų švelninimo priemonių. 2017 m. birželio mėn. ši misija buvo patikėta konsorciumui WATERPROTECT (Innovative tools enabling drinking WATER PROTECTion in rural and urban environments). Kaip aiškina VITO tyrėjas ir projekto koordinatorius Ingeborg Joris: „Projekto tikslas buvo iš esmės susėsti ir pasikalbėti su ūkininkais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, informuoti juos apie įvairias vandens kokybės problemas, apie kurias jie galbūt anksčiau nežinojo, teigiamą vaidmenį, kurį jie gali atlikti, ir galimus sprendimus.“ Ugdymu grindžiamas požiūris buvo būtinas, nes daugelis ūkininkų dažnai girdi apie žemės ūkio poveikį aplinkai, bet tik bendrąja prasme. Vieni ūkininkai yra mažiau nei kiti susipažinę su aplinkos problemomis aplink savo laukus esančiose teritorijose, taip pat nežino, kad kai kurios ūkininkavimo praktikos kelia potencialią grėsmę geriamajam vandeniui. Septynios veiklos laboratorijos Projektas WATERPROTECT iš esmės buvo įgyvendinamas septyniose vadinamosiose „veiklos laboratorijose“ – tai yra vietos koalicijos ūkininkavimo vietovėse, kuriose vandens kokybės klausimai yra susiję su geriamojo vandens gamyba. „Ieškojome vietų, kuriose naudojama skirtinga ūkininkavimo praktika, kurios skiriasi savo klimatu, ūkininkų informuotumo lygiu, ūkių dydžiais ir geriamojo vandens įrenginiais. Galiausiai įsteigėme septynias veiklos laboratorijas – nuo mažų ūkių Airijoje, kurie turi įtakos privatiems gruntinio vandens gręžiniams, iki ūkių, kurių plotas gali kelti grėsmę didelio miesto geriamojo vandens tiekimo sistemai. Taip pat yra ūkininkų, kurie augina savo produkciją, bet nėra gerai susipažinę su aplinkos problemomis, ir gerai informuotų ūkininkų, kurie ieško, kaip geriamojo vandens surinkimo vietoje sudaryti optimalų žemės naudojimo planą“, – pasakoja Ingeborg Joris. Veiklos laboratorijos suteikė galimybę ne tik didinti informuotumą ir skatinti geriausią tvarkymo praktiką, bet ir rinkti vertingus duomenis dalyvaujant vietos veikėjams. Projekto komanda sukūrė bendradarbiavimu grindžiamo valdymo priemones, kurios padeda informuoti vietos koalicijas ir pradėti diskusijas. Ingeborg Joris įsitikinęs, kad visas šis darbas galiausiai prisidės prie veiksmų vietos lygmeniu skatinimo. Teigiamas projekto poveikis neturi apsiriboti septyniais pasirinktais regionais. Ingeborg Joris ir kiti projekto partneriai parengė rašytines projekto daugiašalio metodo naudojimo gaires, kad jį būtų galima taikyti ir kituose regionuose. O veiklos laboratorijos jau pradėjo duoti rezultatų. Pavyzdžiui, Belgijoje tęsiamas darbas su vietos geriamojo vandens įmone, teikiančia finansinę paramą, kad ūkininkai galėtų įgyvendinti WATERPROTECT priemones. Rumunijoje partneriai nusprendė sukurti ekologinio turizmo maršrutą. Airijoje ir Ispanijoje pradėti nauji regioniniai ir nacionaliniai projektai. Ūkininkų organizacijų ir patariamųjų organizacijų iniciatyva geriausios praktikos pavyzdžiai ir toliau demonstruojami Airijoje ir Italijoje, kituose regionuose. Projektas baigtas įgyvendinti 2020 m. rugsėjo mėn., tačiau WATERPROTECT bendruomenė tebegyvuoja ES lygmeniu – specialiame forume galima dalytis patirtimi ir prisidėti prie būsimų veiksmų bei mokslinių tyrimų. Keywords WATERPROTECT, gėlas vanduo, geriamasis vanduo, ūkininkai, žemės ūkis, pesticidai, maisto medžiaga, Vandens pagrindų direktyva
