Skip to main content

LAND Management: Assessment, Research, Knowledge base

Article Category

Article available in the folowing languages:

Dirvožemio valdymo sistema tvariai maisto produktų gamybai

Matydama, kad žemei keliami sudėtingi ir kartais vienas kitam prieštaraujantys reikalavimai, projekto LANDMARK komanda kartu su suinteresuotosiomis šalimis – nuo ūkininkų iki politikos formuotojų – sukūrė tvariai žemėtvarkai skirtas priemones.

Food and Natural Resources

ES remiamą projektą LANDMARK (LAND Management: Assessment, Research, Knowledge base) įgyvendino iš geriausių Europos akademinių įstaigų, taikomųjų tyrimų institutų, žemės ūkio rūmų ir politikos formuotojų sudarytas konsorciumas, kuriam pavesta sukurti dirvožemio valdymo sistemą, kuri paremtų tvarią maisto produktų gamybą Europoje. „Vadovaujantis mūsų funkciniu požiūriu, dirvožemis yra laikomas ūkininko valdomu ištekliumi, kuris ne tik aprūpina maistu, bet ir teikia ekosistemines paslaugas žmonijai“, – teigia projekto LANDMARK koordinatorė Rachel Creamer iš projektą įgyvendinančio Vageningeno universiteto.

„Soil Navigator“

Atlikę literatūros apžvalgą, konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis ir duomenų analizę projekto ekspertai sukūrė mokslinius dirvožemio funkcijų modelius, kad geriau suprastų, kaip dirvožemis reaguoja į skirtingą valdymo praktiką esant skirtingoms klimato sąlygoms. Tai paskatino sukurti „Soil Navigator“ – priemonę, kuri padeda įvertinti ekonomiškai efektyvias, praktines priemones, skirtas tvaresniam dirvožemio valdymui konkrečiomis sąlygomis. Naudotojai įveda dirvožemio duomenis, gautus atlikus mėginių ėmimą ir analizę vietoje, o sistema įvertina dabartinius pajėgumus pagal pagrindines dirvožemio funkcijas: pirminį produktyvumą, vandens filtravimą ir valymą, taršos anglies dioksidu valdymą ir klimato reguliavimą, biologinės įvairovės buveinių aprūpinimą, maisto medžiagų tiekimą ir apykaitą. Kiekviena funkcija pagal duomenis įvertinama aukštu, vidutiniu arba žemu balu. Tada naudotojai pasirenka pajėgumus, kuriuos jie nori pagerinti, o sistema rekomenduoja sprendimus.

Stebėsenos planas

Pasinaudodama „Soil Navigator“ projekto komanda parengė stebėsenos planą. Ši priemonė buvo taikyta 94 dalyvaujančiose vietovėse 13 Europos šalių. Jos apėmė dviejų rūšių žemę (ariamąją ir pievas) ir penkias klimato zonas: Alpių regiono pietų, Atlanto vandenyno, žemyninio, Viduržemio jūros regiono šiaurės ir Panonijos. „Daugelis vietų nemažai balų gavo už dvi ar tris dirvožemio funkcijas. Tai rodo, kad daugiafunkciškumas yra ne tik įmanomas, bet ir gana įprastas, – aiškina Rachel Creamer. – Nors retai pasitaiko, kad visos funkcijos būtų atliekamos optimaliai, trys iš penkių lauko lygmeniu reikštų, kad platesniu mastu aprėpiamos visos funkcijos.“ Diskusijos su ūkininkais apie jų žemės tvarkymo praktiką padėjo nustatyti geriausias jiems aktualias funkcijas, kurios garantuotų sėkmę. Pasinaudodama šiomis vietomis, komanda taip pat nustatė sąsajas ir kompromisus. „Nustatėme, kad sąsajos ir kompromisai skyrėsi atsižvelgiant į šių valdymo sistemų klimatinį regioną ir žemės naudojimą, – priduria Rachel Creamer. – Pavyzdžiui, kai kuriuose Europos regionuose, kaip antai Panonijoje, biologinę įvairovę ir klimato reguliavimą sieja sinergetinis ryšys, o štai Atlanto regiono sąlygomis pievų sistemose šis ryšys yra neigiamas.“

Pasiūla ir paklausa grindžiama politika

Pasitelkdama visos Europos duomenų rinkinius, LANDMARK komanda modeliavo dirvožemio funkcijų pasiūlą ir paklausą ES. Vertinant paklausą, tarp šalių pastebėti ryškūs skirtumai. „Sunku iš karto visur patenkinti visus visuomenės poreikius, todėl mūsų analizė siūlo, kaip kryptingesnės intervencijos galėtų panaikinti atotrūkį tarp pasiūlos ir paklausos“, – pažymi Racher Creamer. LANDMARK komanda parengė 11 oficialios politikos galimybių, įskaitant priemones, kurias būtų galima patvirtinti bendroje žemės ūkio politikoje, akcentuojant nacionalinių strateginių planų poreikį. Ji taip pat pasiūlė pirmenybę teikti toms dirvožemio funkcijoms, kurios labiausiai neatitinka savo funkcinių ir socialinių poreikių. Rytojaus tvarumo iššūkiams pasiruošę ūkiai, vadinamieji kelrodžiai ūkiai, buvo pateikti kaip įkvepiantys pavyzdžiai. Projekto išvados buvo pristatytos Europos Komisijai ir suinteresuotosioms šalims LANDMARK baigiamojoje konferencijoje Briuselyje ir 2019 m. rugsėjo mėn. vykusioje konferencijoje „Wageningen Soils“. Rezultatai svariai prisidėjo plėtojant ES misiją dirvožemio būklės ir maisto srityje. Priemonė „Soil Navigator“ ir toliau vystoma daugelyje šalių, o dirvožemio stebėsenos programų rezultatai jau įtraukti į diskusijas apie būsimus LUCAS žemės dangos tyrimo atnaujinimus.

Keywords

LANDMARK, tvarus, vanduo, taršos anglies dioksidu valdymas, klimato reguliavimas, biologinė įvairovė, maisto medžiaga, apykaita, dirvožemis, laukai, maisto produktai

Discover other articles in the same domain of application