Nauja programėlė vertina dirvožemio kokybę ir užtikrina tvaresnį ūkininkavimą
Žemės ūkis neabejotinai yra organizuotos ir nusistovėjusios visuomenės pagrindas. Tačiau jis taip pat nuolat primena, kokie netvarūs mūsų dabartiniai gamybos modeliai. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) teigimu, pasaulio viršutinis dirvos sluoksnis, kurį naudojame 95 % maisto auginti, gali išnykti per 60 metų. Jei taip atsitiktų, jam atkurti gamtai prireiktų 1 000 metų. Tarsi to nebūtų gana, vis dar nerasta atsakymų į daugybę klausimų, susijusių su tvaresnio žemėtvarkos modelio sukūrimu. Pavyzdžiui, nežinome, kurios dirvožemio savybės gali būti naudojamos patikimai nustatyti dirvožemio kokybės pagerėjimą. Kai tyrėjai aptinka ką nors veiksmingo, dažnai nesilaikoma taisyklių ir trūksta suinteresuotųjų šalių paramos, nes nuo pat pradžių nedalyvauja visa vertės grandinė. „Vieno Prancūzijos miesto meras mums sakė, kad vienintelis dalykas, kurio jam reikia dirvožemiui apsaugoti, yra daugiau informacijos, – pažymi Vageningeno universiteto darnios žemėtvarkos docentas Luuk Fleskens. – Todėl nusprendėme pradėti projektą iSQAPER (Interactive Soil Quality Assessment in Europe and China for Agricultural Productivity and Environmental Resilience), kurio tikslas – pateikti mokslu grindžiamų, lengvai pritaikomų ir ekonomiškai efektyvių dirvožemio kokybės ir funkcijų vertinimo priemonių.“
Patikimos rekomendacijos jūsų rankose
Turėdami patikimų iSQAPER teikiamų žinių ir duomenų, žemės naudotojai gali įvertinti savo dirvožemio kokybę ir priimti pagrįstus sprendimus dėl jo panaudojimo. Jie gali tai padaryti atsisiuntę SQAPP – „iOS“ ir „Android“ pritaikytą dirvožemio kokybės programėlę. Ją sukūrė, išbandė, įvertino ir tobulino ūkininkai, mokslininkai, specialistai, žemės ūkio paslaugų teikėjai ir politikos formuotojai. „Programėlė SQAPP leidžia nemokamai naudotis bet kurios pasirinktos vietos dirvožemio žemėlapiais ir duomenimis. Ji įvertina labiausiai tikėtinas grėsmes dirvožemio kokybei ir teikia tikslines rekomendacijas, kaip ją pagerinti. Naudotojai taip pat gali naudotis duomenų bazėmis ir įkelti vietos duomenis, kad mūsų analizė ir rekomendacijos būtų tikslesnės“, – paaiškina Luuk Fleskens. Projekto komanda į savo programėlę įkėlė vertingus duomenis, gautus iš 14 tyrimo vietų visoje Europoje ir Kinijoje. Europoje jie galėjo pasinaudoti labai skirtingomis dirvožemio ir klimato sąlygomis bendrame ES kontekste, kad išspręstų dirvožemio kokybės prastėjimo ir šio proceso švelninimo problemas. Kita vertus, ES ir Kinijos maisto, žemės ūkio ir biotechnologijų darbo grupė, kuri pirmą kartą suformuota 2013 m., užtikrino galimybę naudotis Kinijos duomenimis. „Keturios mūsų tyrimo vietos yra pedoklimatinėse zonose, kurios gana stipriai skiriasi nuo tų, kurias galėtume rasti Europoje. Vis dėlto jose susiduriama su panašiomis dirvožemio kokybės ir valdymo problemomis“, – teigia Luuk Fleskens. Iš viso projekte buvo nustatytos 138 skirtingos žemės ūkio valdymo praktikos ir išbandytas jų poveikis dirvožemio kokybei aštuoniose skirtingose klimato zonose ir 32 potencialiose ūkininkavimo sistemose. Vertingų patarimų gauna visos suinteresuotosios šalys, nepriklausomai nuo aplinkybių ir vietos. Pavyzdžiui, Kretoje Luuk Fleskens ir jo komanda sutelkė dėmesį į įprastinio žemės įdirbimo, žemės neįdirbimo naudojant pesticidus ir žemės neįdirbimo nenaudojant pesticidų palyginimus. Buvo išanalizuotas ir su alternatyvomis palygintas kiekvieno derinio poveikis dirvožemio erozijai ir organinės medžiagos praradimui – pagrindinėms grėsmėms, su kuriomis susiduria salos ūkininkai. Be SQAPP, projekto komanda taip pat sukūrė priemonių rinkinį politikos formuotojams, tyrėjams ir žemės valdytojams, norintiems stebėti ir vertinti dirvožemį vietos, regiono ar žemyno mastu. Komanda tikisi, kad ilgainiui bus naudojama tinkama ūkininkavimo ir žemės ūkio valdymo praktika. Pavyzdžiui, Portugalijoje ūkininkai, dalydamiesi savo patirtimi su įvairių sričių auditorija, jau sudarė sąlygas plačioms diskusijoms apie ūkininkavimo praktiką šalyje.
Keywords
iSQAPER, viršutinis dirvos sluoksnis, dirvožemio kokybė, valdymo praktika, tvarumas, žemės įdirbimas, pesticidai, dirvožemio kokybės vertinimas
