Duomenis iš visuomenės renkančios priemonės padeda nustatyti, iš kur sklinda nemalonus kvapas
Dažnas kvapų poveikis namuose ar darbe gali sukelti įvairių negalavimų, įskaitant galvos skausmą, koncentracijos stoką, stresą, nemigą ir kvėpavimo sutrikimus. „Kvapai yra antras aplinkos teršalas po triukšmo, dėl kurio visame pasaulyje skundžiamasi daugiausiai. Tačiau dauguma kvapų matavimo metodų nepakankamai įvertina jų poveikį gyventojams. Visa ši sritis yra nepakankamai reguliuojama“, – sako projekto „D-NOSES“ (Distributed Network for Odour Sensing, Empowerment and Sustainability) koordinatorė Rosa Arias, „Science for Change“ įkūrėja ir generalinė direktorė, anksčiau dirbusi projektą įgyvendinusiame fonde „Ibercivis“. Įgyvendinant ES remiamą piliečių mokslo projektą D-NOSES buvo patobulinta speciali programėlė, skirta sutelkti realiojo laiko geografinės padėties kvapų duomenis, papildytus nukentėjusių asmenų patirtimi. Projekto metodika buvo išbandyta dešimtyje bandomųjų projektų aštuoniose Europos šalyse, taip pat Čilėje ir Ugandoje, siekiant platesnės perspektyvos. Kai kurie bandomųjų projektų rezultatai jau paskelbti, pavyzdžiui, Italijos, Graikijos ir Čilės. Ispanijoje „OdourCollect“ neseniai laimėjo prestižinį „Prismas“ (svetainė ispanų kalba) apdovanojimą už mokslo populiarinimą.
Kartografavimo priemonės
Projekte buvo laikomasi Londono universiteto koledžo ekstremalaus piliečių mokslo požiūrio, pagal kurį pirmenybė teikiama praktikai „iš apačios į viršų“, atsižvelgiant į vietos poreikius. Tokiu būdu buvo siekiama padėti užtikrinti piliečių dalyvavimą ir įtrauktį visuose tyrimo etapuose. Visuomenės įtraukimo strategijos buvo pritaikytos kiekvienam bandomajam projektui, o po etnografinio tyrimo buvo vykdoma tikslinė veikla muziejuose, festivaliuose ir vietos žiniasklaidoje. Dalyviai dalyvavo jutiminiuose pasivaikščiojimuose ir kvapų mokymuose bei duomenų analizės seminaruose. Projekto D-NOSES pagrindiniu aspektu tapo programėlė „OdourCollect“, sukurta pagal projekto MYGEOSS metu parengtą versiją, kad nukentėjusios bendruomenės galėtų nustatyti taršą kvapais ir remti pokyčius. Per dešimt bandomųjų projektų dalyviai siūlė, kaip patobulinti programėlės funkcionalumą, pavyzdžiui, nustatyti ne tik nemalonius, bet ir malonius kvapus. Pavyzdinis Barselonos bandomasis projektas buvo sutelktas į Forumo rajoną, kuriame daugiau nei 20 metų juntamas atliekų ir nuotekų valymo įrenginių poveikis. Naudotojai buvo apmokyti atpažinti įvairius kvapus, įskaitant atliekų, nuotekų, dumblo ir biodujų, ir sudaryti jų žemėlapį. Tada naudojant programėlės istorinę analizę šie duomenys buvo susieti su pramonine veikla. Per 12 mėnesių 86 dalyviai padarė apie 600 pranešimų. Iš viso projekto metu visame pasaulyje daugiau nei 1 200 piliečių pateikė daugiau nei 10 000 pranešimų apie kvapus. „Dėl mūsų įsitraukimo modelio lyčių perspektyvos 70 proc. duomenų surinko moterys, – priduria Rosa Arias. – Apskritai bandomieji projektai patvirtino mūsų metodikos tinkamumą, o Barselonos ir Italijos bandomųjų projektų rezultatai atitiko įprastų kvapų tyrimų rezultatus. Nosis yra itin efektyvus jutiklis!“
Poveikis politikai
D-NOSES renginys „Taršos kvapais peržiūra Europoje“, kurį internete surengė Europos Parlamento narė iš Graikijos Maria Spyraki, paskatino taršą kvapais ir piliečių mokslą įtraukti į ES veiksmų planą „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“. Komanda taip pat tikisi, kad jų žalioji knyga paskatins diskusiją apie visapusę Europos kvapų politiką ir bus parengta baltoji knyga. Kitas rezultatas yra Tarptautinė kvapų observatorija – interaktyvus internetinis išteklius, kuriame vartotojai įveda ir nagrinėja sutelktinius duomenis iš viso pasaulio. Politikos pokyčiai taip pat buvo skatinami vietoje, vykdant bandomuosius projektus, ir bendrai, pasitelkiant propagavimo priemonių rinkinį, politikos apžvalgas ir strateginį valdymo planą. Šiuo metu komanda standartizuoja savo metodiką Ispanijoje, taip pat kuria savivaldybės modelį, pagal kurį kvapai turėtų būtų reguliuojami. „Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad valdžios institucijos piliečių duomenis naudotų kaip įrodymus ir tai juos paskatintų imtis veiksmų, – užbaigia Rosa Arias. – Svarbiausia, kad mūsų metodika gali būti naudojama kituose kontekstuose ir (arba) pritaikoma kitiems socialiniams ir aplinkosaugos klausimams.“
Keywords
D-NOSES, piliečių mokslas, kvapas, tarša, kvapai, atliekos, visuomenės patalka, geografinės vietos nustatymas
