Visuomenės sveikata. Galimybė piliečiams stebėti miestų taršą
Gyvenimas mieste gali būti naudingas dėl darbo, kultūrinės veiklos ir transporto susisiekimo galimybių, tačiau jis gali turėti ir tam tikrų trūkumų. Mieste dažnai yra didesnis oro taršos ir triukšmo lygis, palyginti su kaimo vietovėmis, ir jame mažiau žaliųjų erdvių. „Norėdami tinkamai ištirti miesto aplinkos poveikį sveikatai, turime sugebėti įvertinti asmeninį šių rizikos veiksnių poveikį, – aiškina projekto „CitieS-Health“ (Citizen Science for Urban Environment and Health) koordinatorius Xavier Basagaña iš Barselonos pasaulinės sveikatos instituto (Ispanija). – Mokslininkams vieniems gali būti sunku tai padaryti. Taip pat reikia atsižvelgti į svarbią informaciją, pavyzdžiui, fizinį aktyvumą ar kitus asmeninius įpročius.“ Pripažinus šį iššūkį, per pastaruosius kelerius metus piliečiai labiau įsitraukė į miesto mokslo projektus, o visuomenė buvo raginama dalyvauti oro kokybės ar triukšmo stebėsenos kampanijose. „Tačiau manėme, kad piliečių mokslas nebuvo iki galo panaudotas vertinant poveikio aplinkai ir sveikatos ryšį, – teigia Xavier Basagaña. – Tai buvo pagrindinis „CitieS-Health“ tikslas.“
Piliečių įtraukimas
2019 m. sausio mėn. pradėtas projektas „CiteS-Health“ buvo vykdomas penkiuose Europos miestuose. Kiekviename buvo parengtas skirtingas tyrimas, skirtas su sveikata ir miesto aplinka susijusiai temai: oro tarša, biomasės deginimas, akustinė tarša, pramoninė tarša ir miestų projektavimas. Barselonoje piliečiai padėjo parengti tyrimą, kaip tarša gali paveikti psichinę sveikatą. Apie 300 piliečių įvairiomis dienomis atliko apie 2 500 pažinimo ir gerovės vertinimų. Tada jie buvo lyginami su oro taršos koncentracijomis, kurias piliečiai padėjo stebėti naudodami asmeninius azoto dioksido surinkimo vamzdelius. Lukoje (Italija) atlikus 1 025 Serchio slėnio gyventojų apklausą buvo nuspręsta visą dėmesį skirti lėtinei inkstų ligai. Kol kas apklausti 367 gyventojai, kurie papasakojo apie savo profesiją, mitybą ir gyvenimo būdą, o 353 gyventojai padovanojo biologinius mėginius. Kituose tyrimuose buvo nagrinėjamas triukšmo poveikis sveikatai (Liubliana, Slovėnija) bei biomasės deginimas ir sveikata (Amsterdamas, Nyderlandai), taip pat suvokimo apie aplinkos kokybę, fizinio aktyvumo ir streso sąryšis (Kaunas, Lietuva). „Kiekviename iš šių miestų mokslininkai džiaugėsi stipria sąveika su gyventojais per seminarus, susitikimus ir apklausas, – pažymi Xavier Basagaña. – Gyventojai dalyvavo visuose tyrimo etapuose, įskaitant sprendžiant dėl tyrimo klausimų. Tai padėjo užtikrinti kiekvieno tyrimo socialinę svarbą, o rezultatus tapo lengviau aiškinti.“
Tolesnio dalyvavimo skatinimas
Projektas „CityS-Health“ bus vykdomas iki 2022 m. birželio mėn., o Xavier Basagaña ir jo komanda vis dar analizuoja ir aptaria gaunamus duomenis. Nepaisant to, jau yra kai kurie preliminarūs rezultatai: Barselonos tyrimo metu aptiktas ryšys tarp oro taršos lygio ir dėmesio bei jaučiamo streso. Kiekvienu atveju buvo pabrėžta piliečių dalyvavimo visuose tyrimo etapuose vertė. „Dėl piliečių dalyvavimo šie bandomieji projektai geriau atitinka vietos bendruomenės poreikius, gauta įžvalgų, kurios pagerino tyrimų planą, mums buvo lengviau pranešti rezultatus, – priduria Xavier Basagaña. – Taip mokslas priartinamas prie visuomenės.“ Projekto metu sukurtas internetinis interaktyvus piliečių mokslo priemonių rinkinys, padedantis projektų komandoms bendrauti su bendruomenėmis ir spręsti bendras problemas. Priemonių rinkinyje pateikiami projektų pavyzdžiai ir ištekliai, taip pat patariama, kaip rengti piliečių vykdomus tyrimus ir rinkti duomenis. „Projekto svetainėje taip pat yra skiltis, kurioje kiekvienas, dirbantis su dalyvaujamaisiais projektais, gali pasiūlyti naujų būdų, kaip įtraukti piliečius į mokslą, – pasakoja Xavier Basagaña. – Taip pat planuojame paskelbti straipsnį apie „CitiS-Health“ patirtį. Tikimės, kad visa tai bus naudinga būsimiems piliečių mokslo projektams.“
Keywords
CitieS-Health, miestas, tarša, pramoninis, oras, sveikata, biomasė, gyvensena
